leistrai

×léistrai (brus. ляecтp) sm. pl. (1), leĩstrai (2) 1. sąrašas, rodyklė, registras: Aš maldas surandu iš leistrų Rk. Šito maldelė leistruos neintraukta Ktk. 2. knygos, raštai: Savo tuos leistrus varto atsisėdęs BsPIV219. Pas jį pilnas stalčius leistrų Onš. 3. įrankiai, instrumentai, šiaip daiktai: Su kuo dirbsi, kad neatsivežei su savim leistrų?! Vv. Pasidėk savo léistrus Al. Atvažiavo kriaučius su mašina ir su visais léistrais Ds.

◊ iš léistrų išeĩti

1. Ob išdykti, pasileisti: Levukas viškum išėjo iš leistrų Slm.

2. OZ30 būti nebešaukiamo amžiaus, būti išbrauktam iš sąrašo (apie naujokus). ║ prk.. pasenti: Alzbieta neištekės, ba ji iš leĩstrų išė̃jusi Lš.

léistrai išìro tvarka sugedo: Jam išvažiavus, visi léistrai su žmonėm išìro Ds.